Likus vos porai dienų iki išvykimo į Bosniją ir Hercogoviną, palengva pradedam krautis mantą. Dėliotis masalus bei prievilus. Iš Lietuvos išvažiuosime sekmadienį, balandžio 12 d. Planuojame pradėti žūklę sekančią dieną po išvykimo. Didžioji dauguma ( jeigu ne absoliuti) boilių jau pagaminta, šviežutėliai keliaus su mumis. Komanda pilnai suformuota. Be mūsų, vietoje lauks dar dvi lietuvių komandos, viso 4 asmenys. Tad tautiečių desantas bus nemažas.

43_big

Pradėsiu nuo to, kad jau 2014 metų liepos mėnesį buvo nuspręsta kitais metais vykti į Bosniją ir Hercogoviną 2015 metų balandžio viduryje. Kaip visada apsiklausinėjau nuomonių visų pažystamų, kurie yra ten buvę, išklausęs visų nuomones dėl pašarų nusprendžiau imti saldžią bazę, nors visi rekomendavo priešingai, sakydami, kad ten labiau dirba smirdukai. Likau prie savo nuomonės, jog ankstyvą pavasarį žuvis labiau domisi saldžiais boiliais. Ilgai nelaukęs jau rudenį nusipirkau saldaus kvapo boiliukų ir nekantriai per žiemą laukiau tos kelionės…

2015 metų balandžio 12 dienos ryte aš jau važiuoju į Kauną, kur turime susitikti su Valdu, Nikolajumi ir Giedriumi. Pas Giedrių atsigėrėme kavos ir pradėjom dėtis daiktus laukdami Valdo su autobusu. Sulaukę, susidėjome viską ir pajudėjome link Marijampolės, kur jau mūsų laukė Raimondas, pamatę jo daiktus supratome, kad į autobusą viskas niekaip netilps, nors autobusas gana didelis! Nusprendėme prie jo kabinti priekabą, kaip veliau paaiškėjo vien bėdos per ją. Šiaip ne taip po ilgų kančių pajudame iš Raimio apie 18 valandą vakaro. Muitinė tik pamačius mūsų perpildytą autobusą ir dar su priekaba, iškarto nukreipia į rentgeną patikros, be visa to priekaboje neveikia šviesos lemputės, už tai susimokame baudą 20 eurų. Judame toliau per Vengriją, Kroatiją ir pagaliau – Bosnija ir Hercogovina!

Atvykę į sektorius išsipakuojame daiktus, aš nieko nelaukęs nužvelgiu sektorių ir taisausi meškeres, nenoriu laiko leisti veltui, nes ir taip atvykome daug vėliau nei planavome. Sumetus meškeres vyksta lengvas pašėrimas boiliais ir peletėmis. Kol kitus pašarus ruošiuosi rytojaus dienai sutemsta.  Visi susimetę meškeres susirenkame pas Valdą  20 sektoriuje vakarienės, apšnekame kelionės įspūdžius, pavalgome ir į palapines miegoti, nes labai išvargino kelionė.

Ryte atsikėlus matau, kad žuvies pas mane 19 sektoriuje jau yra prisirinkę, vis laukiu kibimo, meškerių nepermetinėju, nes matau, jog mano šertoje vietoje vyksta karpių judėjimas ir gana nemažas. Nusprendžiau nueiti pas kaimynus į 20 sektorių išgerti rytinės arbatos. Ten sužinojau, kad Giedrius su Valdu jau atsidarę abudu. Giedrius ėmė 22+kg.  karpį ir Valdas dar karpį pagavo. Po arbatos einu atgal į sektorių, permetinėju meškeres. Nusprendžiu eiti į kitą krantą pasišerti su kobra, nes nuo mano meškerių iki šertos vietos 118 metrų. Taigi susidėjęs apie 3-4 kg. boilių einu į kitą pusę, tuo pačiu aplankau ir kolegas, kurie jau buvo porą dienų kaip atvykę, trumpai aptarėme gaudymo taktiką ir strategiją. Supratau, kad aš vienintelis bandau žuvį suvilioti su saldaus kvapo boiliais, tai mane kiek neramina, nes visi gaudo ir pagauna ant smirdukų! Parėjus į savo sektorių nusprendžiu dar pašerti su spomba, viena spomba, antra spomba ir išgirstu delkimo garsą, lengviau atsidustu, išvažiavo !!!  Laikau ritę užveržęs, nes kitame krante prie mano žvejybos vietos įvirtęs medis, taigi suprantu, kad visos žuvys bandys lysti po medžiu. Kova gana tvirta, žuvis nepasiduoda, vis prašo valo, galiausiai likus apie 15 metrų iki graibšto pamatau, kad karpis tikrai rimtas, labai apsidžiaugiu, bet deja… atsikabina. Žinoma daug keiksmažodžių, bet iškarto metu meškerę į tą pačią vietą ir imu spūdą (,,spood” angl. – meškerė skirta didelio svorio jaukų užmetimui) į rankas,  nespėjus užsimoti vėl matau važiuoja ta pati meškerė (kabliuko ir sistemos nekeičiau po atsikabinimo). Žuvis kiek silpnesnė ir po keletos minučių kovos atgula ant mato, žvynius 18,9 kg.  Apimtas džiaugsmo greitai atmatuoju meškerę ir vėl metu į tą pačią vietą prie nuvirtusio medžio.    Atsisėdau, pasidariau arbatos ir nusprendžiau dar padirbėti su spūdu, apie 20 spombų grūdų ir 5 spombos pelečių. Viskas, padedu spūdą į šoną, pasiimu žiūronus pažiūrėti kas vyksta, matau, kad daug rausimų ir praėjus apie 10 minučių vėl girdžiu tą mielą ausiai delkimo garsą !  Po gražios kovos dar vienas karpis atgula ant mato – 19,8 kg.

Jau laimingas, sakau kuo toliau tuo didesni bus. Viskas aprimsta, nusprendžiu permesti šonines meškeres. Permetus girdžiu važiuoja, bet važiuoja vėl vidurine meškerė, taip ir trečias karpis 16.5 kg. atgule ant mato, vėl vyksta meškerės permetimas ir uždėjus svingą nespėjau net parūkyti, vėl važiuoja, vėl gražus žvynuotas karpis 18,2 kg. Nurimo vejas, nurimo ir prūdas, nei šuolių, nei rausimų nebematyti, pavalgom vakarienę ir į lovą, naktį tenka  keltis, nes girdžiu, kad važiuoja vidurinė meškerė, karpis ramesnis ir mažesnis apie 15 kg.  Išaušta rytas, girdžiu vėl delkimo garsą, bet žiūriu mano signalizatoriairamūs, suprantu, kad kolega Nikolajus traukia žuvį.

Po rytinės arbatos nusprendžiu dar nepermetinėti, nes matau vėl veiksmą virš šertos vietos.  Neapsirinku, vėl važiuoja vidurinioji meškerė, graži kova ir karpis atgula ant mato, apie 13kg. Vėl einu į kitą pusę telkinio su kobra pamėtyti boilių, kurių apie 5 kg. sumetu ant  nuskendusio medžio, nes nusprendžiau šonines meškeres irgi mesti arčiau medžio. Grįžus, ateina Giedrius pasikalbeti. Pasako, kad pagavo naktį amūrą ir karpį, bei Valdas amūrą. Nueiname pas Valdą pietų valgyti, pavalgius einu spūdinti ir vėl neapsirinku, tik įmetus apie 5 spombas važiuoja vidurinė meškerė, kad nebūtu vargo prieš tai ant šoninių meškerių uždėjau skendiklius, taip lengviau su žuvimi elgtis prie kranto. Kova įtempta, žuvis nepasiduoda visiškai, po maždaug 15-20 minučių pagaliau pamatau monstrą blizgantį paviršiuje, labai apsidžiaugiu, bet jis vėl neria į dugną, ir nors tu ką nejuda iš vietos,  ir tik iš kokio 10 karto pagaliau pavyko jį įvaryti į graibštą. Suprantu, kad čia mano gyvenimo karpis ir dar žvynius, labai džiaugiuosi, pasikviečiu visus, kad padėtų pasverti. Vyksta ginčai, vienas sako 25 kitas sako 28 kg.  Nunulinam svėrimo maišą ir kabiname dviese, nes vienam neina pakelti,  nustėrau ant svartyklių pamatęs 27,4 kg. !!!!

Padarome keletą nuotraukų ir karpis keliauja atgal į vandenį, o aš iš naujo permetinėti meškerių, tik užmetus už 10 minučių išvažiuoja, šį kartą kova trumpesnė ir lengvesnė.  Karpis jau ant mato, matau, kad tikrai svers virš 20 kg., sveriame – 21,2 kg. nebežinau kur dėtis iš tos laimės, tikrai nemaniau, kad tokių karpių ir tiek daug eis pagauti per tokį trumpą laiką.  Praėjus dar valandai vėl karpis, šį kartą 20,6 kg.  Ateina vakaras, kibimo nebematyti, aptarinėjame žūklę su kolegomis, smagiai pasijuokiame, pavalgome ir į gultus. Naktis gana rami, karpiokas apie 9 kg. ir šamas 7,5 kg. Ryte kolega sektoriuje traukia žuvį, o man niekas nejuda, nusprendžiau reikia vėl šertis.  Šį kartą sumetu daug mažiau boilių ir daug pelečių, kurių turėjau 15 mm. ir 20 mm. diametro,  žinojau kad reikia kuo ankščiau pasišerti, nes per pietus prasidės kibimai. Buvau teisus, nes per dieną sugavau 6, bet didesnio nei 17.5 kg. nepasitaikė.

Paskutinė naktis buvo įtempta , beveik nemiegojau, nes daug darbo ir adrenalino. Dirbu, dirbu ir galų gale atsisėdu pailsėti, nes nebėra jėgų, kimba kas 20 minučių.

Sekantį rytą visi kartu nusprendžiame penkių parų nebežvejoti ir jau vakare važiuoti namo. Labai noriu dar pagauti gražų karpį bendrai fotosesijai, todėl visas tris meškeres sumetu po medžiu ir štai važiuoja dublis, gerai, kad kolega sektoriuje, padeda ištraukti vieną, kol aš traukiau kitą meškerę. Permetimas ir vėl važiuoja, šį kartą gražus žvynius – 18,5 kg., nusprendžiu jog gana! Susirenkame visi pas mus 19 sektoriuje, visi atsineša karpius bei matus ir vyksta linksma fotosesija.

Viskas,  daiktai sudėti, judame link Lietuvos, pasiskaičiuoju, kad iš viso turėjau 36 kibimus, ištraukiau 28 karpius ir 2 šamus !

Kadangi važiuodami žvejoti sudarėme lažybas, teko stoti valgyti ant iešmo kepto ėriuko ! Prisikimšę pilnus pilvus pajudame link Lietuvos, sustojame Lenkijoje, lauke +4, vėjas didžiulis, brr… nemalonu. Visi kaip susitarę šnekiname vairuojantį Raimį suktis atgal, ten bent 30 šilumos… Grįžome į Lietuvą puikios nuotaikos ! Norėčiau padėkoti visiems už nuostabią žūklę: Giedriui, Raimondui, Valdui, Nikolajui ir žinoma Editai !

 

Marius Aramavičius (nicas – Jugoslavas)

IMG_0203_resize