2015 05 30 .  Paskutinis pavasario savaitgalis. Viename iš Labanoro regioniniam parke esančių ežerų pradėjome laukinių karpių žūklę. Atvykus iš vakaro, labai greitai atbėgo sutemos, tad lengvas pašėrimas ir sėdame vakaroti. Kaip įprasta kalbos apie didžiausius ir mažiausius. Ilgai neužsisėdėjus, nueiname miegoti. Apie trečią valandą Adziukas pažadinamas įkyraus, bet malonaus signalizatoriaus garso… masalais susigundė 8 kg laukinis Labanoro karpis. …

Dar vienas įsigudrino įlisti į šalia esanti kelmą. Kad ir labai stengėmės, bet iškrapštyti nepavyko, plyšo valas.

15.05.29

 

 

 

 

 

Šeštadienis prabėgo ramiai. Pašarų ruošimas, žuvies maitinimas, laužo kūrenimas ir galop lauže keptas kugelis su kiaulės ausytėmis. Priėmę tokią maisto dozę, visus užvaldė dėdė miegas, bet pasirodo susirinkę vyrai papuolė stiprūs, tik vienintelį Adziuką miegas nusivedė į guolį, o likusieji vos nesulaukė aušros. Kažkaip bendraminčių kalbos apie žūklę ir kitus ypatumus nebūna trumpos, jos atima pakankamai daug laiko.

Sekmadienį, jau po kavos, apie 10 valandą, gan smagiai liko nustebintas Giedrius, kai rankoje laikomas peidžiaris pradėjo pypsėti. Vyriokui ne iškarto pavyko susivokti, kad tai ne šiaip triukšmas, o karpio „išvažiavimas“. Vos ne griūdamas Giedrius puolė į vandenį ir po netrumpos kovos 9,6 kg. sveriantis laukinukas atsidūrė graibšte. Gaila nepavyko padaryti foto, nes žuvis papuolė LABAI energinga ir nepavyko išlaikyti jos rankose, kad gautųsi kadras, teko paleisti neįamžinus. Ateinantis savaitgalis planuojamas tame pačiame ežere, tikiuosi ir bus nuotraukų. Iki.